Investavę daugiau siekia sutaupyti energijos išlaidų

15.04.12

Energijos beveik nenaudojančių pastatų projektavimu besiverčiantys specialistai tikina, kad šiemet jaučiamas gerokai didesnis susidomėjimas „pasyviais namais“. Noras mažiau lėšų išleisti energijos sąnaudoms gyventojų ir verslininkų neatbaido daugiau investuoti į statybą.

Pasyvūs, arba energijos beveik nenaudojantys, namai ypač gerai pažįstami Vokietijoje, Šveicarijoje, Skandinavijoje, ima dygti ir Lietuvoje. Nors, specialistų teigimu, tokio pastato kaina yra apie 10–25% didesnė nei įprasto namo, jo eksploatavimo išlaidos investiciją atperka per 4–8 metus.

"Kam statyti namą, kuris po keleto metų praras dalį savo vertės, nes neturės ženkliuko", – ateities standartą pabrėžia Darius Baitis, UAB "Statybos projektų sprendimai" padalinio "Namai A+" direktorius.

Ponas Baitis skaičiuoja, kad liko vos keletas metų, kada ES šalyse bus privaloma statyti tik energijos beveik nenaudojančius namus, kurie bus sertifikuojami ir ženklinami. VŽ jau rašė (2010 10 26), kad, remiantis Europos Komisijos patvirtintais naujais standartais, nuo 2018 m. Europoje statomi nauji pastatai turės būti energetiškai efektyvūs.

Pasyvus namas norvegams

Pasak p. Baičio, projektuotojai laikosi ne tik ES pasyvaus namo standartų, bet ir Lietuvoje nuo vasario galiojančios sertifikavimo tvarkos, todėl visi baigti namai yra sertifikuojami. Bendrovės specialistai turi Vokietijos „Passivehaus institut“ sertifikatus. Pasyvių namų projektavimo specializaciją prieš porą metų pasirinkę klaipėdiečiai tikina, kad, palyginti su praėjusiais metais, tokių namų projektų padaugėjo kone dvigubai. „Pasyvus namas – tai, paprastai tariant, labai minimalios šildymo sąnaudos. Anksčiau niekam nekilo mintis investuoti daugiau į statybą iki tol, kol pastaraisiais metais šoktelėjo energijos išteklių kainos. šiemet jaučiamas suaktyvėjimas šioje srityje", – teigia p. Baitis.

Esą pradėta žvagytis, kaip energijos išlaidas mažina kitos Europos šalys. "Namai A+" nelaukė, kol pasyvių namų projektais aktyviau ims domėtis lietuviai ir nusitaikė į Norvegijos rinką. Netrukus pagal norvegų architektūros projektą ir klaipėdiečių pasiūlytus techninius sprendimus bus baigtas statyti pasyvus gyvenamasis namas, turintis komercijai skirtą patalpą.

Ponas Baitis mano, kad Norvegija – pakankamai didelė rinka, todėl neabejoja atsirasiant ir daugiau užsakymų. "Ten sunkiau patekti, o jau turint realius objektus, pavyzdžių Lietuvoje, galima save parodyti", – kelią į užsienio rinką sako radęs vadovas.

Tačiau pagrindinis įmonės tikslas – pasyviais namais sudominti Lietuvos verslą. „Užsienyje jau senokai verslas pajuto tokių pastatų naudą, ypač apgyvendinimo paslaugų sektoriuje ta nauda apčiuopiama", – teigia p. Baitis.

Pasyvus viešbutukas

Pirmą tokį komercinį objektą klaipėdiečiai jau suprojektavo užsakovams iš Palangos. Svečių namus – nedidelį viešbutį ketinantys statyti fiziniai asmenys nutarė investuoti į pasyvaus objekto statybą. Palangoje, Maironio gatvėje jau balandį turėtų imti kilti nedidelio apie 430 kv. m, 13 kambarių viešbutuko sienos, čia bus įgyvendinami pastatų efektyvios energetikos reikalavimai. Pastate bus įdiegta sandari šilumos izoliacija, saulės kolektoriai, kurie gamins elektrą, papildomai pagal poreikį šildymui bus naudojamos dujos arba geoterminio šildymo sistema. Pastato išlaikymas esą bus minimalus.

"Tai nauda verslui, nes sutaupoma apie 80% išlaikymo sąnaudų", – pagrindinį pastato pranašumą įvardija p. Baitis. Anot jo, pastato architektūra yra gana šiuolaikiška, bet projektuojant buvo atsižvelgiama į energijos naudingumo parametrus. Pvz., pastato langai bus dideli, kad pro juos būtų gaunama kuo daugiau saulės šilumos energijos. Numatomos vėdinimo sistemos, kurios nuolat tiekia gryną orą. Ponas Baitis sako, kad šio pastato statybos užsakovams kainuos apie 1,3 mln. Lt. "Viešbučio pranašumas yra tas, kad, vieną kartą investavus daugiau, eksploatuojant nauda gaunama kasmet, o verslas jau pradeda skaičiuoti", – priduria vadovas.

Skaityti daugiau: Verslo žinios