Pasyvus namas - ateities standartas

09.11.10

Energetiškai taupius (kitaip - pasyvūs namai),siūlančių bendrovių atsiranda vis daugiau. Remiantis šį pavasarį Europos Komisijos patvirtintais naujais standartais, nuo 2018 m. visi Europoje statomi nauji pastatai turės būti energetiškai efektyvūs. Šią normą jau po kelerių metų reikia perkelti į Lietuvos teisę, tad specialistai tikina, kad pasyvūs namai netrukus taps ne naujiena, o įprastu standartu. „Manau, kad kitų metų pradžioje pasyvius namus skaičiuosime dešimtimis, dar po dvejų metų turėtume pasiekti šimtus. Tai bus ir privatūs, ir daugiabučiai namai“, – prognozuoja Aidas Vaičiulis, Nacionalinės pasyviojo namo vystytojų asociacijos direktorius. Ši asociacija įkurta praėjusių metų gale ir dabar vienija tris dešimtis bendrovių, kurios plėtoja projektus, siūlo paslaugas ar palaiko pačią pasyviųjų namų idėją.

Šių metų gegužę Europos Komisija patvirtino direktyvą, kuri nurodo, kad reikalavimas statyti beveik nulinės energijos namus nuo 2018 m. bus taikomas statant viešuosius pastatus, o po dvejų metų – ir visiems gyvenamiesiems bei komercinės paskirties pastatams. Tikimasi, kad nauji, griežtesni standartai leis ilgam sumažinti energijos išteklių importą.

„Nuo 2014 m. šios normos turi būti perkeltos ir į Lietuvos teisę, tai reiškia, kad visi nauji statiniai ir pas mus turės būti energetiškai efektyvūs“, – teigia p. Vaičiulis. Vadinasi, pasyvūs namai netolimoje ateityje taps ne tik naujove ar mada, bet ir būtinybe.

Ponas Vaičiulis pasakoja, kad pačių vartotojų susidomėjimas taupiais namais pastebimai didėja – vien į asociaciją kiekvieną savaitę kreipiasi žmonės, kurie nori patarimų, kaip taupyti energiją. Pasyviųjų namų statybos domina ne tik privačius žmones, bet stambiuosius nekilnojamojo turto plėtotojus. Jie turi ketinimų statyti tokio pobūdžio daugiabučius ir verslo centrus.

„Pasaulinė statistika rodo, kad pastatyti pasyvųjį namą kainuoja nuo 2% iki 20% daugiau negu įprastą. O jau sukaupta Lietuvos patirtis – kad galima išsiversti ir su 5–8% pabrangimu“, – pažymi pašnekovas. Anot jo, brangiausiai, kaip ir kiekviename name, kainuoja kokybiški ir pasyviojo namo kriterijus atitinkantys langai bei durys. Pasyvieji namai pasižymi tuo, kad yra itin sandarūs, naudoja mažai energijos, juose būna sumontuota šilumą į pastatą grąžinanti rekuperacinė priverstinio vėdinimo sistema. Projektuojant tokius namus ypač svarbi sklypo orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, sklypo reljefas.

Numato plėtrą

Pirmąs pasyvųs namas prieš metus buvo pastatytas Vilniuje. Dabar bendrovė stato dar du tokio paties tipo namus. Jie bus ne tik itin sandarūs ir naudos mažai energijos šildymui, bet ir turės saulės kolektorius karštam vandeniui ruošti. O tai dar labiau mažina namo eksploatacijos išlaidas.

Pirkėjų šiems dviem naujai kylantiems namams bendrovė dar nerado, tačiau potencialių nestinga – per neseniai organizuotas atvirų durų dienas taupiųjų namų apžiūrėti susirinko daugiau kaip 100 asmenų. „Iš tiesų mes jau nebeįsivaizduojame, kaip statyti tradicinį namą. Pirmasis mūsų statytas pasyvus namas buvo apie 11% brangesnis nei įprastas, o dabar statomi namai yra 6% brangesni už įprastinius“, – dėsto Eugenijus Zaremba, UAB „Veikmė“ direktorius.

Įprastų namų bendrovė šiuo metu nebesiruošia statyti, o pasyviesiems yra numačiusi 19 sklypų. Be to, projektuoja ir kitą individualių namų gyvenvietę, kur pasyvieji namai saulės energiją naudos ne tik karštam vandeniui, bet ir šildymui. „Atsižvelgiant į tai, kad energijos ištekliai brangs, pasyvieji namai yra vienintelis būdas“, – tikina pašnekovas. Kaip skelbta anksčiau, pasyviojo namo šeimininkų išlaidos šildymui per metus neturėtų viršyti 1.000 Lt.

Planuoja dešimtis

Įprastus individualių namų projektus pritaikyti prie pasyviojo namo standartų ėmėsi ir kelios su prekių ženklu „Bauvox“ dirbančios įmonės. Eugenijus Račkauskas, vienos iš šį prekių ženklą valdančios bendrovės direktorius, pasakoja, kad šiuo metu apie Vilnių turi pradėtus du energetiškai taupių namų projektus. Jie turės saulės kolektorius, juose veiks šviesos diodų (LED) apšvietimo sistema.

Skaičiuojama, kad tokiam namui šildyti teks išleisti apie 1 Lt/ kv. m, o kitos išlaidos – karšto vandens paruošimas, elektra – priklausys nuo būste gyvenančios šeimos poreikių.

Orientacinė tokio monolitinio namo statybos kaina – apie 2.500 Lt/ kv. m, tačiau statytojai pabrėžia, kad ji gali būti ir mažesnė, jei pats būstas nemenko ploto. Jei namas mažas, kvadratinio metro kaina bus kiek didesnė. Mat technologiniai sprendimai ir įrenginiai, kurių reikia pasyviajam namui, nėra pigūs, o ir dideliame, ir mažame name reikia montuoti tas pačias sistemas. Kitais metais įmonė planuoja pradėti dar apie 5–10 pasyviųjų namų.

Antras žingsnis

Be pasyviųjų, Lietuvoje imama kalbėti ir apie vadinamuosius aktyviuosius namus – tokius, kurie ne tik yra itin sandarūs ir taupūs, bet drauge gamina ir reikalingą energiją, turi saulės kolektorių ar baterijų, vėjo jėgainę.

„Manau, kad artimiausiu metu aktyvieji bus kaip hobis. Panašiai kaip ir pasyvūs namai – kai prieš dvejus su puse metų pradėjome domėtis, buvo daug nežinios, o dabar ne vienas projektų vykdytojas deklaruoja, kad stato ar ruošiasi statyti tokius namus“, – prognozuoja p. Zaremba.

Ponas Račkauskas sako, kad aktyvusis namas pirmiausia privalo turėti visus pasyviojo namo elementus, būti sandarus, o tada jau galima galvoti apie sistemas, kurios namą aprūpins elektra ar šiluma iš atsinaujinančių išteklių. „Kai į pasyvųjį namą integruojamos inžinerinės sistemos, padedančios kurti energiją, kurios reikia konkrečiam namui, iš jį supančios aplinkos, namas tampa aktyviuoju. Kita vertus, kol privačių asmenų gaminama energija nėra superkama, žmonės nuo tokių investicijų susilaiko“, – mini p. Račkauskas.

Anot pašnekovų, aktyvieji namai kol kas veikiausiai bus entuziastų, kurie iš principo nori būti energetiškai nepriklausomi, pasirinkimas. Aktyviųjų namų plėtrą stabdo ir vilkinamas Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas.

Žygimantas Maleckas, šildymo įrangos ir saulės kolektorių gamintojos UAB „Viessmann“ pardavimo vadovas, pažymi, kad kol kas pirkėjai iš atsinaujinančių technologijų dažniausiai renkasi saulės kolektorius karštam vandeniui ruošti.

„Lietuvos rinkoje per metus iš viso parduodama maždaug 400–500 kv. m saulės kolektorių, vadinasi, jais apsirūpina apie 150 namų“, – skaičiuoja pašnekovas. Kad tai taptų masiniu dalyku, pirmiausia reikia valstybės skatinimo politikos ir vartotojų, kurių kišenėse nešvilpautų vėjai.

Straipsnis publikuotas 2010 10 26, Verslo žinios, Nr. 203, 14p., Kiti, Ieva Dauguvietytė.